Gegužės 28 – birželio 2 dienomis Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Viešojo saugumo tarnybos (VST) poskyris kelionių mėgėjus suvienijo kelionei į Slovakiją – į Pieniny nacionalinį parką, Slovakų Rojų, Žemuosius ir Aukštuosius Tatrus. ,,Apsiginklavę“ kuprinėmis, žygio batais į šią išskirtinę kelionę išsiruošė VST, Policijos departamento, Vilniaus, Trakų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos poskyrių nariai su šeimomis ir draugais.
Jau pačią pirmą kelionės dieną, po pakankamai ilgos kelionės per Lietuvą ir Lenkiją, visa smagi komanda leidosi į Pieniny nacionalinį parką unikaliais nacionaliniais kalnų plaustais Dunajeco upe, skiriančia, o gal vienijančia, Lenkiją ir Slovakiją. Tai buvo unikali pramoga – nuostabūs uolėtų kalnų vaizdai, sraunios upės vingiai, smagios kelionių palydovo pasakojamos legendos ir istorijos. Dienos pabaigai ypač tiko Lesnicos konjone esančioje karčemoje (chatoje) nacionalinių patiekalų ir gėrimų degustacija. O vakarienė tapo dar įdomesnė dėl to, kad šios ,,chatos“ šeimininkas yra TPA narys.
Apsistojome Poprado mieste, iš kurio atsivėrė vaizdai į kalnus. Kitos dienos ankstų rytą prasidėjo iššūkiai. Pirmiausiai keliavome į nacionalinį parką „Slovensky Raj“. Kelionės vadovui VST poskyrio pirmininkui Deividui instruktavus žygeivius, supažindinus su saugumo taisyklėmis kalnuose, prasidėjo pirmasis žygis vienu iš daugelio šio nacionalinio parko tarpeklių, specialiai turistams paruošta trasa su kopėčiomis, grandininiais turėklais, tilteliais, liepteliais, metaliniais laipteliais virš čiurlenančio upelio. Tai buvo tikras iššūkis ir išbandymas, kurį įveikė visi leidęsi į šį žygį. Nenupasakojama aukščio baimė, ašaros kai kurių akyse nesustabdė drąsuolių ir pirmas iššūkis įveiktas. Po šio sunkaus žygio atgaiva tapo Levoča miesto lankymas, su jame esančia Šv. Jokūbo bažnyčia, garsėjančia didžiausiu pasaulyje mediniu altoriumi ir ramiomis, jaukiomis senamiesčio gatvelėmis ir aikštėmis. Kad būtų išnaudota kiekviena valandėlė, grįžtant į laikinus namus Poprade, leidžiantis vakarui, aplankėme didžiausio Vidurio Europos pilių ansamblio – Spiš pilies griuvėsius ir šalia trykštantį ir kunkuliuojantį mineralinį sieros šaltinį.
Lyg kalnai būtų visur, lyg kitų kelių Slovakijoje nebūtų, naują dieną pasitikome Aukštųjų Tatrų nacionaliniame parke kalnų kurorte Stary Smokovec. Pakilę į Hrebienok šlaitą (1285 m). Žygis kalnų takeliais iki chatos „Zamkovskeho“. Įveikėme ir Velka Studena dolina slėnį, kur tarp kalnų keterų šniokščia Šaltosios tėkmės kriokliai. Bachledova dolina slėnyje pasivaikščiojome medžių viršūnėmis vedančiu taku ir įkopėme į apžvalgos bokštą „Bachledka“, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Belianske Tatrus, Aukštuosius Tatrus ir apylinkės slėnius.
Po kelių dienų žygių, pareikalavusių didelių fizinių jėgų, ištvermės, kai kada ir drąsos, išsirengėme į nacionalinę vakaronę nacionaliniame piemenų būste, slovakų tradicinėje užeigoje Kolyboje. Skambant slovakų kalniečių melodijoms, pamiršę nuovargį, šokome, dainavome ir skanavome slovakų patiekalus ir mėgavomės svetingo ir šmaikštaus užeigos savininko Jozefo kompanija.
Kitą dieną pažintį su kalnais tęsėme populiariausiame Žemųjų Tatrų kalnų kurorte Jasna, aplankant antrą pagal aukštį Žemųjų Tatrų viršūnę Chopok 2024 m aukštyje. Neliko nė vieno abejingo matant užburiančius kalnų vaizdus. Nusileidus iš aukštų kalnų kontrastų kelionė tęsėsi Žemųjų Tatrų nacionaliniame parke lankant vienus gražiausių Slovakijoje stalaktitų, stalagmitų urvus Demanovska Jaskyna Ladova ir grožintis gamtos sukurtos požemių karalystės stebuklais. O po dienos kalnuose ir urvuose ypatingai buvo malonu kelionių dulkes nuplauti ir pavargusius raumenis atpalaiduoti terminių šaltinių Bešenova vandens parke.
Paskutinei kelionės dienai kelionės vadovas paliko pažintį su Štrebske Pleso kalnų kurortu, įsikūrusiu 1355 m aukštyje. Kalnų takeliais kilome iki vieno iš aukščiausių bei gražiausių Aukštųjų Tatrų krioklių „Skok“ (25m), ranka siekėme debesis, atrodo, nusileidusius po keliautojų kojomis, kilome iki vaizdingo kalnų ežero Mengusovska dolina slėnyje, o nuo kalnų nusileidę gėrėjomės Štrebske Pleso ežeru. O kad kalnų nebūtų per mažai, keltuvais kėlėmės dar ir iki kalnų chatos „Pod Soliskom“ (1840 m), o vėliau leidomės į kalnų žygį iki Predne Solisko viršukalnės (2093 m).
Tą dieną ir visą kelionę vainikavo maudynės Vrbovo terminiuose baseinuose, kur tiesiog atsipalaidavę mėgavomės šiltais terminiais vandenimis ir džiaugėmės pavykusia kelione, įveiktais kalnų takais ir viršukalnėmis, skaičiavome tūkstančius įveiktų žingsnių.
Taip greitai pralėkė, iš pradžių ilga atrodžiusi, šešių dienų kelionė. Taip ir keliavome pakaitomis į Aukštuosius ir Žemuosius Tatrus, įveikdami vis naujus iššūkius, įkopdami vis į aukštesnes viršūnes ir ant jų išskleisdami TPA vėliavą, ištiesdami pagalbos ranką ir apdovanodami vienas kitą draugiška palaikymo šypsena, klausydamiesi goralių muzikos ir ragaudami slovakų nacionalinės virtuvės patiekalų. Visos kelionės metu mus globojo Angelai sargai, padėję įveikti sunkumus ir net išsklaidę žadėtus lietaus debesis.
Kelionės namo metu, kaip visuomet, žaidėmės, juokėmės, dalinomės nuotraukomis, ir planavome būsimų kelionių maršrutus. O kelionės tikrai bus, VST poskyris pažada, nes jų laukia būrys TPA Lietuvos skyriaus draugų.
